Alvydo Venslausko paveikslas „Mėnulio užtemimas“ – tai poetiškas miesto sapnas, kupinas šviesos, paslapties ir ilgesio.
Scenoje matome tiltą per tylų kanalą, virš kurio pakibęs magiškas dangaus kupolas, nusėtas švytinčių balionų. Jie tarsi simbolizuoja svajones, mintis ar prisiminimus, kylančius į tamsų dangų, kuriame švyti užtemdytas mėnulis.
Miesto pastatai panardinti auksiniuose ir pilkuose tonuose, jų langai primena tyliai žvelgiančias akis – stebinčias šį trapų, beveik siurrealistinį momentą. Ant tilto stovinti figūra su virve rankose atrodo lyg bandanti prisirišti prie šviesos, sulaikyti svajonę, kol ji dar neišskrido.
Tai paveikslas apie šviesos ir tamsos susitikimą, apie žmogaus troškimą išsaugoti grožį ir viltį net užtemus mėnuliui. Romantiškas, paslaptingas ir kupinas vidinės tylos kūrinys.

Čiūčia liūlia, 100×70
A. Venslausko tapyba
Pradžia, 120×80
A. Venslausko tapyba
Karnavalas, 80×80
A. Venslausko tapyba
Vakaro linksmybės, 150×80
A. Venslausko tapyba



Įkelkite kambario nuotrauką
Padaryti kambario nuotrauką
Pasirinkti kambarį
Pakeisti paveikslo dydį